- mėtlioti
- mė́tlioti vksm.
.
.
mėtlioti — mėtlioti, ioja, iojo, mėtlioti, ioja, iojo K žr. mėtyti: 1. Kam jūs tuos akmenaičius mėtliojat ant stogo? Vvr. Su akmenims į langus mėtlio[ja] Kin. Nemėtliok bulvių pro šalį, o tropyk į krežį Slnt. Mėtliojau batvinius į malką, bet nepabengiau… … Dictionary of the Lithuanian Language
atmėtlioti — žr. atmėtyti 2; atskirti kaip netinkamą. | refl.: Vilnas paišant (pašant), atsimėtlio[ja] daug J. mėtlioti; atmėtlioti; įmėtlioti; išmėtlioti; numėtlioti; pamėtlioti; primėtl … Dictionary of the Lithuanian Language
išmėtlioti — 1. BzF51 žr. išmėtyti 1: Išmėtliojo visus daiktus pro langą rš. Žmogus, susirinkęs išmėtliotus daiktus, pagrįžęs pas arklį, neberanda ožkos BsPII145. | refl. tr.: ^ Neišmėtliokis strypus – pačiam reiks surinkti Plt. 2. žr. išmėtyti 3: Šakės,… … Dictionary of the Lithuanian Language
mėtliojimas — sm. (1) → mėtlioti 6: Ji neįstengė tą smarkų, nesiliaujantį mėtliojimą akrūto ant vandenių ištrivoti LC1883,13 … Dictionary of the Lithuanian Language
numėtlioti — 1. refl. žr. numėtyti 3 (refl.): Namie laikant knygutes, daboti, kad be reikalo nenusimėtliotų rš. 2. intr. sparčiai, pasišokėjant nueiti: Numėtliojom greitai į kolūkio centrą (sov.) Varn. mėtlioti; atmėtlioti; įmėtlioti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pamėtlioti — 1. žr. pamėtyti 2: Pasturgalį pamėtlio[ja] laigydama karvė J. 2. žr. pamėtyti 3: Kur vieną, kur kitą pačvartę pamėtliojo ir antlaipino seną žmogų rš. 3. žr. pamėtyti 4: Nebe jau iškadys, kad aš čia bulves išejęs pamėtliosiu kokį pusdienį Lkž. 4 … Dictionary of the Lithuanian Language
pamėtlioti — pãmėtlioti, ioja, iojo žr. pamėtoti 2. | refl. Plt, Grdm: Išdykę ten vaikai: iš žmogaus pratę pãmėtliotis Lkv. Aš tau liežuvį nupjausiu, jei tu man dar pãmėtliosys! Vvr. Jums prapuolant, aš juoksiuos ir pamėtliosiuos Blv … Dictionary of the Lithuanian Language
primėtlioti — tr. J primėtyti ko, prišlemšti. mėtlioti; atmėtlioti; įmėtlioti; išmėtlioti; numėtlioti; pamėtlioti; primėtlioti; sumėtlioti; užmėtlioti … Dictionary of the Lithuanian Language
sumėtlioti — 1. tr. sumėčioti, sumėtyti kur: Nužudytuosius sumėtliojo į upę rš. 2. refl. smarkiai bėgant staigiai susisukti atgal: Šuo nebsusimėtliojo iš smarkumo ir nusidaužė Lnk. mėtlioti; atmėtlioti; įmėtlioti; išmėtlioti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užmėtlioti — ×užmėtlioti; BzF141, LC1887,39 žr. užmetinėti 3. mėtlioti; atmėtlioti; įmėtlioti; išmėtlioti; numėtlioti; pamėtlioti; primėtlioti; sumėtlioti; už … Dictionary of the Lithuanian Language